Knygoje skelbiami Europos ir Lietuvos mokslininkų straipsniai, kuriuose aptariama mūsų valstybės notariato raida, lyginant ją su šios institucijos plėtra Europoje ir susiejant su bendresniais valstybės bei teisės kūrimo, rašto bei dokumentų kultūros sklaidos mūsų šalyje reiškiniais. Norbertas Kerskenas nagrinėja lotyniškojo notariato klostymosi viduramžių Europoje procesą. Rimvydas Petrauskas aptaria rašto ir raštinių kultūros ištakas bei plėtrą […]
„Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedijoje“ nagrinėjama etnologijos, antropologijos mokslo istorija ir metodologija. Supažindinama su mokslų tyrimų tematika, sąvokomis, metodais, rezultatais. Knyga yra kartu apžvalga, mokslinė polemika ir tyrimų įžvalgos bei rezultatai. Nagrinėjami etnografinių regionų apibrėžimai, vietų savitumai, įvairių tautybių Lietuvos gyventojų savimonė, etniškumas ir tautiškumas, vietinių bendruomenių, šeimų socialiniai, kultūriniai bruožai – Lietuvos etnologijos, antropologijos […]
Kodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kodėl jis buvo paverstas „atpirkimo ožiu“ dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo? Kokie lietuviai galėjo gyventi XXI amžiuje? Ir kaip nutiko, kad mes, lietuviai, esame tokie, kokie esame? Atsakymai į šiuos – […]
Pirmą kartą Lietuvoje vienoje knygoje aptariama Lietuvos archeologijos istorija nuo šio mokslo ištakų iki antrosios sovietinės okupacijos 1944 m. Į archeologijos mokslo laimėjimus čia pažvelgta per konkrečių žmonių bei institucijų darbus, juos vertinant istoriškai. Knygoje nuosekliai parodyta archeologijos mokslo raida nuo pavienių radinių rinkimo iki Lietuvos tautinės archeologijos mokyklos susiformavimo. Lietuvos archeologijos raida joje siejama […]
Šiemet birželio 3 d. minint 20-ąsias Sąjūdžio metines pristatoma pirmoji akademinė Sąjūdžio istorija. Jos autoriai – Lietuvos istorijos instituto istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vladas Sirutavičius. Jų parengta monumentali studija „Sąjūdis: nuo ‚Persitvarkymo‘ iki Kovo 11-osios“ yra Lietuvos istorijos instituto kartu su leidykla „Baltos lankos“ leidžiamos serijos „Lietuvos istorija“ XII tomo I dalis. Pagrindinė šio tomo […]
Straipsnių rinkinį sudaro 1988–2010 m. įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose skelbti daugiausia publicistinio pobūdžio straipsniai aktualiomis XX amžiaus Lietuvos istorijos temomis: Pirmosios Lietuvos Respublikos susikūrimas ir raida 1918–1940 m., sovietinė okupacija bei aneksija (1940–1941 m.), lietuvių ir žydų santykiai Antrojo pasaulinio karo metais, antisovietinė Lietuvių rezistencija (1940–1953 m.), prievartinė valstiečių kolektyvizacija, Sąjūdžio susikūrimo prielaidos ir kt.Prekės […]
Istorikas pasakoja savo gyvenimo istoriją – taip atsitinka ne dažnai. Profesorius Edvardas Gudavičius vieniems yra žmogus, priminęs lietuviams, kad jie turi praeitį – įdomią, dramatišką, kartais kontroversišką. Kitiems jis – virtuozas analitikas, iš užuominų ir nuotrupų gebantis atkurti ir įprasminti istorinius procesus. Net tie, kam istorija nelabai įdomu, žino profesorių kaip „žmogų iš televizoriaus” – […]
Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus, Lietuvos žydų kultūros centro bei Civilizacijų ir kultūrų komparatyvistinių studijų centro parengta pirmoji tęstinės serijos Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai knyga yra kompleksinis ir tarpdalykinis žydų tautos ir Lietuvos žydų kultūros tyrimas. Daugelį šimtmečių – nuo LDK iškilimo laikų – besikeičianti Lietuvos valstybės teritorija buvo vienas pagrindinių […]
Pirmąkart Lietuvoje leidžiama knyga, skirta Lietuvos motociklininkų ir motociklizmo istorijai. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis (1918–1940) – tai metas, kuomet, dėl susiklosčiusių tarptautinių aplinkybių, atgimė, užaugo ir subrendo Lietuvos Valstybė. Šiame istoriniame kontekste Lietuvoje atsirado palankios sąlygos motociklininkų judėjimui. BIKERSTORY.LT – tarsi motociklininkų judėjimo Lietuvoje gimimo metrikos: tai autentiškų dokumentų rinkinys ir archyvinių fotografijų albumas, laikraščių […]
Monografijoje analizuojama XVIII a. Lietuvos estetinė kultūra, siekiant išryškinti jos, kaip vientisos sistemos struktūrinius pagrindus, išryškinant jų sąsajas su Apšvietos epochos estetika kitose šalyse. Traktuojant XVIII a. kaip platesnės istorinės epochos baigiamąją stadiją, mėginama paaiškinti šios struktūros savitumus bei jų genezės ypatybes. Aptariamos XVIII a. estetinės kultūros ištakos, jos sklaidos dinamika bei ritmika, jos išskyrimas […]
