Britų rašytojų pajamos krito
Londono universiteto atlikta apklausa parodė, kad vidutinės Didžiosios Britanijos profesionalių rašytojų pajamos 2013 m. siekė 11.000 svarų sterlingų (apie 50.000 litų).
Tai kur kas mažiau nei vidutinis šalies darbuotojo atlyginimas.
Ši apklausa, kurią atliko Autorinių atskaitymo surinkimo sąjunga (Authors’ Licensing and Collecting Society, ALCS) buvo pirmas tokio masto tyrimas nuo 2005 m.
Paaiškėjo, kad per devynerius metus profesionalių rašytojų pajamos krito 29% – 2005 m. jos buvo 16.850 svarų. Jei skaičiuotume statistines vidutines pajamas (kai į vidurkį neįtraukiami daugiausiai ir mažiausia uždirbantys), kritimas dar didesnis. 2013 m. uždarbis buvo 4.000 svarų, 2005 m. 5.012 svarų, o 2000 m. 8.810 svarų.
Šiandien tik 11,5% anglų, vadinančių save profesionaliais rašytojais, pajamas gauna tik parduodami savo tekstus ir iš to gyvena. 2005 m. tokių buvo 40%.
Dienraštis „The Guardian“, pamatęs tokį pajamų mažėjimą, apklausė kai kuriuos autorius, kad patikrintų ar tyrimas tikslus. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, vaikų knygų autorius Melas Pitas, kurio knygos apdovanotos ne viena prestižine premija, 2013 m. už savo tekstus gavo tik 3.000 svarų. Prieš keletą metų jo pajamos iš leidybos buvo dešimt kartų didesnės.
Džeimsas Smitas, kurio pirmoji knyga išleista 2010 m. ir dabar jo kūriniai spausdinami garsių leidyklų, iki šiol honorarų nevadina stabiliu uždarbio šaltiniu.
Asociacija, atlikusi apklausą, tyrimo rezultatus pavadino šokiruojančiais ir sako, kad net jei garsiausiems autoriams kūryba nebegalės būti pragyvenimo šaltiniu, Didžiosios Britanijos kultūra gana stipriai nukentės. Tuo pačiu kris ir pačių knygų turinio kokybė.
Nikola Solomonas (Nicola Solomon), 9.000 rašytojų vienijančios sąjungos (Society of Authors) vadovas, sako, kad aiškiai matoma tendencija, kad vis daugiau uždirba leidėjai ir prekybininkai. Tačiau nekylant leidinių kainoms rašytojo pajamų dalis kiekvienoje knygoje mažėja.
Solomonas taip pat kritikuoja šiuolaikinio knygų verslo modelį ir jo rinkodarą, kuri paremta žvaigždėmis. Į vidutiniokus leidyklos ir prekybininkai kreipia vis mažesnį dėmesį. Toks kelias patogus elektroninių knygų pardavėjams, nes žinomi autoriai gerai parduodami, o sąnaudų spausdinimui nėra.
Be to, kalbant apie tradicinę leidybą, ne patys populiariausi autoriai jau priversti patys investuoti į rinkodarą, kitaip jų kūriniai lieka nepastebėti.
Dėl šių pokyčių matoma ir kita tendencija. Britų autoriai vis dažniau atsisako popierinių knygų ir renkasi elektronines. Tiesa, skaičiai nedžiugina. Vidutinės išlaidos elektroninės knygos leidybai 500 svarų, tačiau grąža tik 40%. Nepaisant nuostolių, 86% autorių, kurie nors kartą išleido elektroninę knygą, pasiryžę leisti jų ir daugiau.
Pavyzdžiui, Markas Edvardsas, kuris pradžioje leido knygas savo lėšomis, vėliau pasirašė sutartį su „HarperCollins“ leidykla. Tačiau bendradarbiavimu su profesionalais nebuvo patenkintas ir ėmesi prekybos savo leidiniais per „Amazon.com“. Autorius „The Guardian“ sakė, kad savarankiškos leidybos kelias jam suteikė pilną laisvę, kurios neturėjo bendraudamas su leidėjais. Tiesa, apie finansinius tokios veiklos rezultatus nepranešama.