Broniaus Radzevičiaus (1940–1980) romanas „Priešaušrio vieškeliai“ (pirmoji dalis) vertinamas kaip vienas iš nedaugelio sovietmečiu sukurtų romanų, kurių vertės nepaneigė pasikeitusi santvarka. Jaunimas iš kaimo eina į miestą, o pasiliekantieji dūsta kolchozinio lažo gniaužtuose. Ši ano laiko būsena, konkretizuota kaip Daukinčių šeimos istorija, įkvėpė tada dar palyginti jauną prozininką egzistencinės aklavietės vaizdams, sąžiningam ir intymiam kalbėjimui. […]