1983 m. pavasarį amerikiečių rašytoja ir gamtininkė Terry Tempest Williams (Terė Tempest Viljams) sužino, kad jos motina miršta nuo vėžio. Manoma, jog jį sukėlė branduolinių bandymų, penktajame–šeštajame dešimtmetyje atliktų Nevados dykumoje, paskleistos radioaktyviosios dulkės. Tą patį liūdnos žinios pavasarį Didžiojo Druskos ežero vandens lygis rekordiškai pakyla. Lokių upės migruojančių paukščių prieglobstis – pirmoji Amerikos vandens paukščių šventovė – tuštėja. Šis pasakojimas – tai epas, kupinas metaforų ir maldų. Tai saga šeimos, kurios moteris iš kartos į kartą pasiglemžia vėžys. O kartu ir gamtos, žemės, nykstančios vietovės ir paukščių istorija. Talentingai ir poetiškai papasakota, ji veria širdį lyg raudoni karoliukai, vynuogėmis atgyjantys tarp neramių moterų pirštų. Diduma mano giminės moterų jau mirusios. Vėžys.…