Ričardas Klinkhameris išgarsėjo kai parašė knygą, kurioje smulkiai apibūdino septynis būdus, kaip profesionaliai nužudyti savo sutuoktinį. Šį kūrinį leidėjui jis pasiūlė prabėgus lygiai metams po to, kai dingo žmona.
Tuo metu, kai kūrinį jis nešė leidyklai, policija jį laikė pagrindiniu įtariamuoju, kaltu dėl sutuoktinės dingimo, o galbūt ir mirties.
Leidėjas atsisakė spausdinti rankraštį – nusprendė, kad jis skaitytojams bus tiesiog per baisus. Tačiau po kelerių metų kūrinį išleido pogrindinė tipografija ir autorius tapo garsenybe. Populiarumo jam pridėjo ir tai, kad jį retkarčiais pradėjo kviesti į televizijos laidas, kuriose buvo diskutuojama apie šeiminius santykius.
Naujai iškepta garsenybė be rūpesčių gyveno trejus metus, kol 2000 m. jo senojo namo šeimininkas aptiko moters kūną Įdomu tai, kad pastatą pareigūnai atidžiai tikrino ir anksčiau. Netgi naudojo specialią lavonų paieškos įrangą, tačiau nieko nepavyko aptikti. Kūnas buvo paslėptas po storu betono sluoksniu.
Prispaustas įkalčių Klinkhameris prisipažino nužudęs žmoną.
Richardas Klinkhameris: rašytojas, kurio kūriniai tapo tikra istorija
Richardas Klinkhameris (1937–2016) buvo Nyderlandų rašytojas, kurio gyvenimas ir kūryba sulaukė didelio dėmesio dėl tragiškos asmeninės istorijos. 1991 m. jo žmona Hannelore (Hanny) dingo be žinios. Po metų Klinkhameris pateikė leidėjui rankraštį, kuriame aprašė septynis būdus, kaip galėtų nužudyti savo žmoną. Šis kūrinys, pavadintas Woensdag Gehaktdag (liet. „Trečiadienis, maltos mėsos diena“), buvo atmestas dėl savo šiurpaus turinio
Nepaisant to, kad Klinkhameris tapo pagrindiniu įtariamuoju dėl žmonos dingimo, trūko tiesioginių įrodymų, todėl jis nebuvo suimtas. Per kelerius metus jis persikėlė į Amsterdamą, kur tapo žinomas kaip ekscentriškas rašytojas, dalyvavęs televizijos laidose ir diskusijose apie šeimos santykius.
2000 m. naujieji Klinkhamerio namo savininkai pradėjo renovuoti kiemą ir aptiko po betono sluoksniu paslėptą žmogaus kaukolę. Policija patvirtino, kad tai buvo Hannelore palaikai. Tą pačią dieną Klinkhameris buvo suimtas ir vėliau prisipažino nužudęs žmoną per ginčą, kai ji grasino jį su plaktuku. Jis ją smogė į galvą, o kūną paslėpė po sodo pastatu.
2001 m. Klinkhameris buvo nuteistas už nužudymą ir gavo septynių metų laisvės atėmimo bausmę. Po dvejų metų, 2003 m., jis buvo išleistas už gerą elgesį.
Knygos „Woensdag Gehaktdag“ istorija
Nepaisant to, kad pirmasis knygos leidimas buvo atmestas, vėliau ji buvo išleista pogrindinėje leidykloje. Knyga sulaukė didelio dėmesio ir tapo kultiniu kūriniu. Ji buvo netgi pritaikyta scenai ir vaidinama teatre .
Klinkhamerio gyvenimas
Klinkhameris gimė 1937 m. kovo 15 d. Ermelo mieste, Nyderlanduose. Jo vaikystė buvo sunki – būdamas penkerių metų, jis tapo seksualinio smurto ir žmogžudystės liudininku. Vėliau jis tarnavo Prancūzijos užsienio legione, tačiau pabėgo po dvejų metų. Grįžęs į Nyderlandus, jis dirbo audito srityje ir pradėjo rašyti. Jo pirmieji kūriniai, tokie kaip Gehoorzaam als een hond (liet. „Paklusnus kaip šuo“) ir De hotelrat en andere verhalen (liet. „Viešbučio žiurkė ir kitos istorijos“), buvo paremti jo patirtimi užsienio legione.
Kultinė asmenybė
Po žmonos mirties Klinkhameris tapo žinomas ne tik dėl savo kūrinių, bet ir dėl savo elgesio viešumoje. Jis dažnai dalyvavo televizijos laidose, kuriose kalbėjo apie šeimos santykius ir netgi juokavo apie savo žmonos mirtį. Šis elgesys sukėlė tiek susižavėjimą, tiek ir pasipiktinimą.
Teisingumo kelias
Klinkhamerio atvejis buvo ne tik kriminalinė drama, bet ir psichologinis tyrimas apie žmogaus elgesį po nusikaltimo. Jo rašymas apie galimus nužudymo būdus ir vėlesnis prisipažinimas sukėlė daug klausimų apie jo motyvus ir sąžinę. Nepaisant teisinės atsakomybės, jis ir toliau išliko viešumoje, o jo gyvenimas ir kūryba tapo diskusijų objektu.
Richardas Klinkhameris – tai žmogus, kurio gyvenimas ir kūryba susipynė su tikra tragedija, sukeldamas tiek susižavėjimą, tiek ir pasipiktinimą. Jo istorija primena, kad menas ir gyvenimas kartais gali susikirsti neįprastais ir šokiruojančiais būdais.
