Monografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą. Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklos ir kūrybos aspektai. Pirmą kartą įvertinama Leonardo Chodzkos leidybinė veikla, atskleidžiamas paties poeto kuriamas ir garsių prancūzų intelektualų suformuotas Adomo Mickevičiaus portretas. Analizei pateikus skirtingų žanrų tekstus – ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir kelionių užrašus, memuarus, publicistinius straipsnius bei enciklopedinio pobūdžio studijas, literatūrinių ryšių tyrimas virto tarpdalykinio pobūdžio studija, galinčia…
-
-
Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis
Štefanas Cveigas (Stefan Zweig, 1881–1942) – austrų literatūros klasikas, plačiai pagarsėjęs prozininkas, biografas, poetas, tragiško likimo menininkas, pacifistas, karštai palaikęs suvienytos Europosidėją, viena įstabiausių Vienos „aukso amžiaus“ pabaigos asmenybių. Autorius lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas – pirmieji jo kūrybos vertimai mūsų šalyje pasirodė jau 1929 m. Vėliau buvo išleista keletas romanų, biografijų, novelių rinkinių. Rašytojo kūryba, išlaikiusi laiko egzaminą, skaitytojų vertinama ligi šiol.Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis – trys biografinės esė, skirtos didiesiems XIX a. epinio romano kūrėjams. Autorius meistriškai piešia psichologiškai įtaigų kiekvieno jų, kaip žmogaus ir rašytojo, tapsmą atitinkamos tautos ir epochos kontekste. Esė pulsuoja nuodugniu Balzaco, Dickenso ir Dostojevskio gyvenimo ir kūrybos išmanymu, gyvenimiška išmintimi ir meile herojams.Romanų…
-
Įdomūs faktai apie žinomus rašytojus
Kai žmogus skaito kvapą gniaužiančią knygą retai susimąsto kaip klostėsi jos autoriaus gyvenimas. Realybė tokia, kad autorių gyvenimo vingiai dažnai būna suktesnis ir staigesni nei aštraus siužeto detektyvinio romano pasakojimas. Fransua Rablė kartą sėdėjo be cento kišenėje, o jam verkiant reikėjo iš Liono nukeliauti į Paryžių. Tada jis pagamino tris paketus ir ant jų užrašė: „nuodai karaliui“, „nuodai karalienei“ ir „nuodai sosto paveldėtojui“. Kad nebūtų maža, šiuos suvenyrus paliko matomoje viešbučio kambario vietoje. Nereikia būti Šerioku Holmsu, kad galėtum nuspėti tolimesnę įvykių seką. Kambarių tvarkytoja apie įtartinus daiktus tuoj pranešė nakvynės namų savininkui, šis paknopstomis nuskuodė į policiją. Vargšą Rablė čiupo už pakarpos ir greitai, kaip tik buvo įmanoma tais…