Ši knyga skirta plačiajai visuomenei – įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo žmonėms, nes parašyta populiariai. Ji padės jaunesniems skaitytojams daug ką sužinoti, o vyresniems iš dalies prisiminti ne vieną dešimtmetį mėgintus laikyti užmarštyje arba visaip šmeižiamus bei niekinamus mūsų praeities didvyrius, naujai pažvelgti į Lietuvai lemtingus įvykius.Prekės ženklas: Briedis
-
-
Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas, I tomas (A–K)
Enciklopedinis žinynas LIETUVOS ISTORIJA yra 2 tomų mokslinis informacinis leidinys apie šalies istoriją nuo seniausių laikų iki 21 amžiaus pradžios. Atrinkus, papildžius ir panaujinus Visuotinės lietuvių enciklopedijos Lietuvos istorijos ir su ja susijusius straipsnius viename leidinyje glaustai pateikiama labai plati šalies istorijos panorama. Ikiistorinius laikus mena stovyklavietės, senovės gyvenvietės, piliakalniai, kapinynai, šventvietės ir juose archeologų aptikti radiniai. Aprašomas ir nuo tų laikų žinomas etnografinis paveldas. Be Lietuvos valstybės istorijos ir su ja susijusių straipsnių (jie sudaro žinyno pagrindą), pateikiami straipsniai apie miestų, miestelių ir kai kurių kaimų istoriją. Yra straipsnių apie su istorija susijusias mokslo ir kultūros įstaigas: archyvus, mokyklas, muziejus, istoriškai reikšmingas spaustuves. Aprašomos Lietuvos politinės partijos, lietuvių ir kitų iš…
-
Karalienė Barbora ir jos atvaizdai
Barbora Radvilaitė – viena pačių populiariausių mūsų istorinių asmenybių. Užsisklendusi savame intymių išgyvenimų pasaulyje, neturinti jokių politinių aspiracijų ir tik žadinanti jas savo artimųjų bei amžininkų tarpe, ji sukėlė tikrą sąmyšį to meto valstybės gyvenime, vien savo buvimu palikdama jame ženklų pėdsaką. Nenuostabu, kad Radvilaitė nuo seno domino praeities tyrinėtojus, labai nevienodai vertinusius jos vaidmenį istorijoje. Beatodairiškai smerkiama vienų ir liaupsinama kitų, ji teikė medžiagos gausioms istorinėms studijoms bei aštrioms poleminėms diskusijoms. Sensacingo filmo scenarijų primenanti istorija apie gražios našlės ir jaunojo valdovo meilę, slaptas vedybas, atkaklią karaliaus kovą už tos santuokos legalizaciją ir žmonos teisę į sostą bei ankstyvą, tariamai nunuodytos karalienės mirtį jau nuo romantizmo epochos teikė peno…
-
Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija
Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas įsakė nužudyti tris savo dvariškius, kadangi šie atsisakė valgyti mėsą krikščionių pasninko dieną. Šis nedidelis Lietuvos istorijos epizodas sukėlė ir mokslingų kontroversijų, ir aklų aistrų. Dariaus Barono knygoje trijų Vilniaus kankinių istorija svarstoma kritiškai įvertinant istoriografijos tradiciją, išmintingai pasitikint šaltiniais ir vis ieškant naujų būdų priartėti prie atsakymo į klausimą: kas iš tikrųjų įvyko Algirdo dvare 1347 metais? Knygoje originalo kalbomis skelbiami Vilniaus kankinių gyvenimo ir kulto šaltiniai, pirmą kartą išversti į lietuvių kalbą ir išsamiai tekstologiškai komentuojami.Prekės ženklas: Aidai
-
Teisės istorija
Teisės istorija: Vilniaus universiteto vadovėlisPrekės ženklas: Registrų centras
-
Lietuvos estetikos istorija: Apšvietos epocha
Monografijoje analizuojama XVIII a. Lietuvos estetinė kultūra, siekiant išryškinti jos, kaip vientisos sistemos struktūrinius pagrindus, išryškinant jų sąsajas su Apšvietos epochos estetika kitose šalyse. Traktuojant XVIII a. kaip platesnės istorinės epochos baigiamąją stadiją, mėginama paaiškinti šios struktūros savitumus bei jų genezės ypatybes. Aptariamos XVIII a. estetinės kultūros ištakos, jos sklaidos dinamika bei ritmika, jos išskyrimas iš Europinio konteksto. Pristatomi pagrindiniai jos veikėjai, kurių dauguma šiuo laikotarpiu atstovauja klasicizmo estetikai, apžvelgiamos taip pat ir opozicinės klasicizmui tendencijos, į laikotarpio pabaigą subrandinusios naują – preromantizmo dominantę.Prekės ženklas: Versus aureus
-
Ateities draugai. Ateitininkų istorija (iki 1940 m.)
Mūsų pirmojo atgimimo uždavinys – laimėti savąjį kraštą, kuriame visais atžvilgiais buvome nustumti į paribius. Nors dirbo ir kūrė įvairiausių pažiūrų žmonės, kunigai ir laisvamaniai, krikščionys demokratai ir tautininkai, socialistai ir kiti, ateitininkų vaidmuo – išskirtinai svarus.Prekės ženklas: Aidai
-
Lenkijos pilietinių karų istorija
Pirmą kartą lietuvių kalba publikuojama visa Michele Bianchi, pasivadinusio Alberto Vimina slapyvardžiu, knyga „Lenkijos pilietinių karų istorija“ („Historia delle Guerre civili di Polonia“, Venezia, 1671). Leidinyje pateikiamos šio istorijos šaltinio faksimilės su komentarais. Iš penkių skyrių susidedančioje pagrindinėje knygos dalyje aprašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su kazokais 1648–1651 metais. Idėja išleisti šią knygą kilo Lietuvos kultūrai nusipelniusiems Parmos universiteto profesoriui Guido Michelini bei filologei ir leksikografei Birutei Žindžiūtei – Michelini. Bendrame leidybiniame projekte dalyvavo Pjeve d’Alpago savivaldybė, Beluno miesto biblioteka ir Klaipėdos universitetas.Autentišką medžiagą kunigas M. Bianchi surinko būdamas Varšuvoje, kur nuo 1647 m. iki 1651 m. liepos mėnesio dirbo Šventojo Sosto nuncijaus sekretoriumi. Kaip neutralus įvykių liudytojas autorius lygina Respublikos…
-
Klimtas
Tai knyga apie vieną garsiausių secionistų – dailininką Gustavą Klimtą. Apie meilę moteriai, įgyjančiai kaskart vis kitokį pavidalą ir be paliovos skatinančiai kurti. Asmenybės – nei Klimto, nei Kleo Lėjos – šiame romane nėra itin ryškios, juolab abu jie turi antrininkų, kaskart vis verčiančių suabejoti, tikra tai, kas regima, ar ne. Gustavui Klimtui vienintelis tikras dalykas buvo kūryba. Dailininkas, gausiai nutapęs portretų, teigė, kad jam nerūpi tapomojo asmenybė – jį domina pats žmogus, ypač moteris. Sakėsi ir pats kaip asmenybė nėra įdomus, tad norintiems perprasti dailininką siūlė įdėmiau įsižiūrėti į šio kūrinius. Būtent šitaip, gilindamasi į dailininko kūrinių sukeliamas jausenas, sakytum, žvelgdama iš jo paveikslų vidaus, Christine Eichel kuria savąjį…
-
Vilniaus pilys. Istorija, statyba, architektūra
Vilniaus pilys – Žemutinė ir Aukštutinė – tyrėjų dėmesį traukė nuo seno. Jau XIX a. paskelbta nemažai mokslinių straipsnių ir didesnių veikalų apie Vilnių, kuriuose pateikta šiek tiek duomenų ir apie Vilniaus pilis, jų pastatų architektūrą bei kūrėjus. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama Vilniaus katedrai; apie ją XIX a. pabaigoje–XX a. parašyta keletas monografijų, išleista populiarių leidinėlių. Tačiau iki šiol didesnės apimties darbų apie Vilniaus pilis, jų gynybinę sistemą, kitus pilių pastatus parengta nebuvo. Šiame veikale apie Vilniaus pilis apibendrinama ir susisteminama sukaupta pilių pastatų architektūros ir istorijos tyrimų medžiaga, ji įvertinama, iš šiuolaikinio mokslo pozicijų periodizuojami Žemutinės ir Aukštutinės pilies pastatus pagal stilius, apžvelgta pilių gynybinės sistemos raida, analizuojamas…