Žymaus literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro knyga – monumentalus veikalas, nuoseklaus mokslinio tyrinėjimo, kuriam skirtos ir dvi anksčiau išleistos knygos (Barbarai vice versa klasikai, 2008 ir Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha. Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija, 2009), rezultatas. Autorius užsibrėžė tikslą prikelti iš istorinės nebūties ir tautinės užmaršties seniausius Lietuvos kultūros bei […]
Monografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą. Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, […]
Žymaus literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro knyga – monumentalus veikalas, nuoseklaus mokslinio tyrinėjimo, kuriam skirtos ir dvi anksčiau išleistos knygos (Barbarai vice versa klasikai, 2008 ir Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha. Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija, 2009), rezultatas. Autorius užsibrėžė tikslą prikelti iš istorinės nebūties ir tautinės užmaršties seniausius Lietuvos kultūros bei […]
Knygoje autorius pasirodo dvilypiu – leksikologo ir terminologo – profiliu. Nuosekliai derinami du tyrimo aspektai – istorinis ir norminis. Labai žiūrima leksikos ir terminijos sistemiškumo. Mados švytuoklės ir kitų kalbos pavyzdžių diktuojamos, o ne natūralios vidinės raidos auginamos normos rodosi pragaištingiausia.Prekės ženklas: Lietuvių kalbos institutas
[…]Telkti jėgas naujos literatūros istorijos rašymui ėmėsi Lietuvių literatūros tautosakos institutas. Buvo sumanyta išleisti istoriją trimis tomais: pirmą tomą skirti senajai literatūrai, antrą – XIX amžiaus literatūrai ir trečią – XX amžiaus literatūrai. Tačiau darbas labai užsitęsė. Vytautas Kubilius, aplenkdamas visus, vienas parašė XX amžiaus literatūros istoriją (išleista 1995 m.), viso projekto įgyvendinimą pradėjęs iš […]
Trečiojoje „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos“ knygoje aptariami tolimesni (1980-2010m.) lietuvių kalbos ir dalies apskritai baltų kalbų tyrinėjimai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse.Prekės ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Rinktinę sudaro rašytojo Icchoko Mero interviu (su S. Parulskiu, L. Vildžiūnu, V. Šimkumi) ir jo kūrybai skirti sovietinių metų tekstai, išeivijos kritikų straipsniai (R. Šilbajorio, A. Willekės, A. V. Jonyno, V. Kelertienės), diskusijos dėl „abstraktaus humanizmo“ ar dėl moralės, recenzijos ir straipsniai, skelbti įvairiose pasaulio šalyse skirtingais laikotarpiais. Svarbi knygos dalis – garsios žydų gelbėtojos […]
Sintetinis kolektyvinis veikalas „Lietuvių literatūros istorija. XX a. pirmoji pusė“ pasirodė dviem knygomis. Pirmoje dalyje gvildenamos apžvalginės temos, o ši, antroji, skirta iškiliausiems to laikotarpio rašytojams – literatūros klasikams. 30 autorių pristatomi monografiniu principu, laikantis chronologijos (pagal gimimo datas). Vienodos struktūros straipsniai primena bei papildo svarbiausius rašytojų biografijos faktus ir naujai pristato kūrybos visumą. Leidinys […]
Knygoje aptariama žanro samprata, siejant žanrą su tekstu ir diskursu, pristatomi teoriniai teksto ir diskurso analizės pagrindai, apibrėžiamos būtiniausios diskurso analizės sąvokos, apibūdinamos trys svarbiausios teksto funkcijos ir jas atskleidžiantys kalbiniai bruožai. Detaliai pristatomi būdai ir galimybės klasifikuoti periodinės spaudos žanrus, vakarietiškoji ir Rytų Europos tradicija, pateikiama autorės sudaryta žanrų klasifikacijos schema, atskirai aptariant ir […]
Knygoje sinchroniniu požiūriu išsamiai aprašyta nykstančios periferinės pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje daiktavardžio linksniavimo sistema. Apibūdinama dabartinė Varnavo regiono sociolingvistinė padėtis. Analizuojamos trys daiktavardžių gramatinės kategorijos: giminė, skaičius, linksnis. Aptariamas kiekvienas linksnis ir iškeliami pagrindiniai daiktavardžio linksniavimo skirtumai tarp dviejų informantų kartų. Lingvistinės šnektos ypatybės aiškinamos neatsietai nuo sociolingvistinio konteksto. Prekės ženklas: Lietuvių kalbos institutas